kadangi nelabai turiu daug laiko, tai rasysiu padrikai, brainstormingu, iskart atsiprasau uz padrikas ir graziai nesudeliotas mintis, xixi.
taigi, i mutoko, bendruomene kurioje savanoriaujam atvykome antradieni, autobusu is harares. harare paliko ispudi nelabai koki, ner ten ka labai ziuret, nieko ypatingo.. o be to beveik visa laika leidome baltuju bendruomeneje, jauciausi ne kaip afrikoj, o kaip kokiam londone;) na bet tikroji afrika prasidejo nuo sausakimso autobuso i mutoko, kuriame buvom vieninteles baltosios, hihi, ir jis buvo toks sausakimsas, kad kai sustojo net netikejau kad ilipsim. ir dar visi su rysuliais daiktu, visas autobuso stogas irgi nuraisiotas daiktais. kelione neprailgo: visi zmones mus kalbino:) keliavom apie keturias valandas, autobusas stodavo visuose kaimeliuose kur prie langu pribegdavo vietiniai ir bandydavo parduot tai kukuruzus, tai kaiusinius, tai dar kokias darzoves ar vaisius:) net autobusui pradejus vaziuot jie dar ilgai begdavo is paskos.
atvaziavusios i mutoko iki musu bendruomenes dar teko vilkt sunkiasias musu kuprines apie 7km. o bendruomenej mus pasitiko labai siltai: dainavo dainas darbuotojai, subego vaikai. ech, o kokie mieli cia vaikuciai, angeleliu veidais, vyresni kuklesni, o mazieji, darzelinukai, iskart mus pamilo, tik iseje i lauka visad apkimbam vaikais:)))) cia mums visiska laisve sitoj bendruomenej: sake padekit kaip norit, o vaikai beveik nesurpanta ir nesneka angliskai, tai toks kalbos barjeras! tad daugiausia laiko praleidziam su darzelinukais, zaidziam su jais, piesiam, kamuoli spardom, ir tiesiog kilnojam ir nesiojam, lakstom ir dukstam:) nesijauciam labai dirbancios... labai gaila kad jokiu terapiju ar konsultaciju cia neiseis pritaikyt, del kalbos barjero...:( na bet mes dar kanors sugalvosim! je! o siaip esu labai laiminga cia, laiminga kad tai padariau- igyvendinau savo svajone. cia taip grazu, gamta nuostabi, viskas zaliuoja, zydi, vaikuciai fainuoliai, darbuotojai draugiski, zmones silti, tik biski per karsta cia, oi kaip krsta, net miegot sunku... nes vis neateina lietus, o visi jo taip laukia. pries kelias dienas vyko tipines vestuves bendruomeneje: tuokesi cia esantis baltasis olandas su zimbabviete.. oi kiek buvo dainu is sokiu, nuostabu. nufilmavom viska, pamatysit kada. afrikieciai tokie atsipalaidave, taip moka dziaugtis, sokti, nors jie ir neturi daug, kasdien valgo beveik vien sadza: kukuruzu kose, bet jie vis tiek sypsosi, jie laimingi, daug laimingesni uz mus, lietuvius, kurie palyginti su jais turi beveik viska! o beto afrikieciai tokie nuosirdus ir tiesmukiski: sako viska tiesiai sviesiai ka galvoja, tad kartais suglumina. pvz koks juodukas prieina ir sako: noreciau baltos zmonos :D
siandien lipom i didziuli juodojo granito kalna esanti salia. oi koks jis buvo status, pora kartu maniau kad nusirisiu. o dar taip karsta, rankos slapios. bet sugebejom ilipt. o uzlipe nustebom: ant kalno daug zmoniu, ir jie visi meldziasi.. visi apsirenge baltai.. net maziuku vaikuciu laksto.. kaip jie ten uzlipo?klausem saves... pasirodo jie lipa i kalna melstis kiekviena sekmadieni. jie tiek iprate lipt kad beveik uzbega i kalna ir nuo jo:) manau greitai ir mes taip mokesim.. bet ta visa atmosfera ant kalno padare gilu ispudi... tas toks dvasingumas.. afrikieciai labai religingi, tikrai.. beje, cia Vitai:siandien pas mus bvuvo sveciuose pranciskonu bendryuomenes nariai, juos atpazinau is kryziuku, lygiai kaip tavo:) kviete i savo baznytele, bet kad ji taip toli, hararej.. gal kada uzsuksim paziuret, idomu kokios cia baznycios afrikoj.
maitina mus cia gerai, net nepatogu, nes vaikai tikrai taip gerai nesimaitina, bet juk nepasidalinsi maistu su simtu vaiku... gaunam ryziu, bulviu, kovo
dabar telieka mums sugalvot kuom galime cia buti naudingos be zaidimu su vaikais.. kalbos barjeras sugriove visus musu planus:) na tikiuos pavyks ka suregzt, gal kas mums pavertejaus ar ka... dabar ruosiames kaledoms, planuojam puost egle
tokios stai mano padrikos mintys, atsiprasau uz betvarke. esu labai laiminga kad tai padariau, kad esu cia, esu laiminga kai matau besisypsancius vaikus> zinau, buvo verta. kiekviena diena vis labiau pazystam vietine kultura, kiekviena diena vis labiau pamilstu afrika, kiekviena diena vis daugiau myliu gyvenima:) ir imu suvokt, kad imanoma viskas, absoliuciai viskas, tik reikia stengtis ir labai noreti...
Giedre
No comments:
Post a Comment