Baltasis benamis
Sostine. Atvaziuojam, kaip visada, interneto. Dazniausiai jei matomkitus baltus zmones, tai matom juos vairuojancius masinas gatvese, one einancius peskomis saligatviu kaip darome mes. Tiesa kartais galimapamatyt baltu ir pedinanciu pestute, bet tai turbut nebent paciamecentre- is parduotuves I parduotuve:). Bet staiga pamatem vienabaltaji su subintuotu pirstu, be galo auksta ir isdziuvusi kaipskiedra slubciojanti aplink viena baznytele. Is aprangos atrodebenamis, tad labai nustebom. Pasirodo nuo 12 metu sis ilgas kudaszmogus melynom akim gyvena gatveje. Jo tevai- britu kolonistai zuvonepriklausomybes kare, tad jis, vienintelis vaikas, liko gatveje kurir gyvena iki siol. Budamas paauglys susidraugavo su kitu juodujaunesniu gatves vaikuciu, kuriuo rupinosi ir isaugino kaip savo sunu.Nuo to laiko jie kartu slaistosi gatvemis ir praso ismaldos. Kadangijuoduku pasamoneje balto zmogaus vaizdinys asocijuojasi su turtais irgerove, sudetinga net isivaizduot koks turetu buti siam baltambenamiui jausmas prasyti juoduku ismaldos, prasyti valgyti ir idomukokios reakcijos jis sulaukia. Keista buvo matyti balta zmogu afrikojegyvenanti gatveje… o kodel keista? Juk europoje milijonai baltu zmoniugyvena gatveje:).. bet cia tai visiskai neiprasta. zinoma, galimaklaust saves ar jo- kodel jis nieko nedaro kad ta pakeist, kodeldienas leidzia sededamas ant baznycios laipteliu, kodel del to kaltinavaldzia ir vis prisimena girdeta pasakojima, jog anglijoje benamiaigauna beveik visa minimuma kaip pasalpa. Turbut visa zmogaus gyvenimoistorija, isoriniai ivykiai ir vidiniai isgyvenimai, laimes irnelaimes veda ji prie to, koks jis yra sia akimirka. Tad kartais galnereikia klausti, ieskoti atsakymu, kuriu nera. Kiekvieno musugyvenimas unikalus, idomus ir vertingas, kad ir koks keistas jiskitiems beatrodytu.
Pirko mozambiko viza ir gauk mozambikieti drauga nemokamai!
Zygiavome I Mozambiko ambasada darytis vizos jau artejanciai musukelionei. Islaukeme eileje dvi valandas, nes begale zmoniu pasirodonori vaziuoti I Mozambika. I Pietu Afrika isvaziuot beveik neimanomadel griestu reikalavimu, tad zmones is sunkios politines ir ekonominessituacijos bando issivaduot bent jau begdami padirbeti I Mozambika,nors ten ner labai reiksmingai geriau.. mums dave uzpildyti forma, kurbe visokiu kitokiu subtilybiu reikejo pazymeti kur Mozambike mesapsistosime. Bekrapstant galvas prie musu priejo ne kas kitas, ogrynas portugalas (mozambikas- buvusi portugalu kolonija, aut.past ;D). Toks rudaakis tamsaus gymio, zemas vyrukas, pietietisku profiliu,na zodziu grynas portugalas kaip katik is filmo nulipes. Emeportugaliskai sneket su ambasados darbuotoju, tada paeme is musu lapusir I "kur apsistosite" vieta irase savo varda, pavarde, adresa, o prievietos "relationship" irase "amigo" :D… bajeristas. Pasirodo jisambasados ishdininkas, reiksmingas zmogus, tad ambasados darbuotojasmusu nebeuzlaike o tik pasake kada ateit vizos atsiimt. Taip prievizos gavom ir drauga mozambikieti, linksmuoli gerasirdi vyruka, kurispaskui mus paveze iki centro, ir portugalisku akcentu padiktaves savonumeri pasisiule mus pavezt iki Mozambiko kai mums reikes, nes patsten vaziuoja kiekviena savaite. Nezinom dar ar pasinaudosim jopasiulymu, bet esme ta- mums be galo sekasi! negaliu atsistebet.
Grazios akimirkos
Vaziavau keliu Harare-Mutoko po "internetines- mozambikines- vienofantastisko skonio morku pyrago gabalelio" dienos, sedejau galesunkvezimio ir masciau kaip man nerealiai patinka kelias atgal isHarares. Nes vaziuojant pucia smarkus vejas, plaiksto plaukus,perpucia ausis, tad susisneket neimanoma, ir tai buna bene vienintelesvalandeles kai galima pabuti vienai. Galima stebet krastovaizdi irmastyt apie begale dalyku, sypsotis ir mojuot zmonem einantiems pakely(visi dazniausiai mojuoja masinoms..). taigi sitaip bevaziuojant irbeziurint I besileidziancia saule ir ilgejancius seselius, zaliaskalvas ir granito kalnus, kukuruzu laukus ir is darbu einanciuszmones, galvojau koksgi visgi daugialypis yra pasaulis, ir kad mesniekada jo nesuvoksim iki galo. Gal skambes nuvalkiotai, bet sedejausunkvezimyje, tarp maisto visciukams maisu ir pasaro karvems irsypsojausi kaip beprote ir mylejau gyvenima. Ir tada pagaliausumasciau ka noreciau kolekcionuot (pastarosiomis dienomis dauggalvojau apie dalykus kuriuos zmones kolekcionuoja ir ka tai jiemsreiskia). Noriu kolekcionuot grazias akimirkas. Argi gali but grazesnekolekcija uz tai? Juk kiekviena diena patiriame tiek nuostabiuakimirku, bet jos nublanksta, o po savaites tikriausiai jas jau bunameuzmirse.. kad ir mazos smulkmenos, kurios privercia nusisypsot aruzgriebia kazka giliai, o jos svyst ir praeina, ir nueina uzmarstin.Sedejau plaikstoma stipraus vejo ir bandziau prisiminti keliu praeitudienu grazias akimirkas ir sudeti jas kaip pirmasias I savo nauja irdar maza kolekcija.. noreciau kai kuriomis is ju pasidalinti ir sujumis:)..*naktis ant granito kalno.. sviecia didziule pilnatis, dangus pilnaszvaigzdziu, maloniai vesu… guliu isisupusi i miegmaisi ant plikosuolos, padejusi galva ant akmenio ir ziuriu I dangu, o tolumojegirdisi atejusiu pasimelsti ant kalno maldininku dainos…. Sirdis pilnadziaugsmo, o akys merkiasi saldziam miegui.*Harare, laukiam atvaziuojant sunkvezimio kuris mus parves namo irstaiga pasipila liutis. Begam pasislepti I salia kelio esanciabaznytele. Viduje ne vieno zmogaus, ramu ramu, tik girdisisiksnosparniu, gyvenanciu baznycios skliautuose cypsejimas. Atsisedu Imedini suola ir klausausi siksnosparniu ir lietaus uz langu…*Pankes (Ponchkos) nudziugusi sypsena kai ateinu pas ja.* "mama…" taria savo vienintelius kolkas jam zinomus zodziuspustazandis Tanderai tiesdamas savo putlias rankutes I mane irissiepdamas didele burna su besikalanciais pirmaisiais dantukais.*burys vaiku, kurie pamate mane einancia bega manes apkabinti.Nenupasakojamas jausmas kai kakla rankas ir kojas apglebia daugybejuodu rankyciu.*vaiku lydejimas I mokykla kai jie visi sulipa I sunkvezimi ir visibando prasibraut ir atsisest arciau manes. Sheron, mergyte didelemgraziom akim, pirmoke, kuri atsiseda man ant keliu ir svelniaisvelniai priglunda ir taip issedi iki islipimo..*skrendantis lektuvas danguje. Matau ji ir isivaizduoju kaip uz keliumenesiu pati jame sedesiu ir kaip pagaliau pamatysiu visus issiilgtusveidus ir kaip busiu Namie, taip, is didziosios raides, Namie, kuriu,kad ir kaip cia butu gera, taip pasiilgau.
Mazas baltas akmeninis kryzelis
Bet gyvenimas susideda ne vien is geru akimirku. Ir tikriausiai blogosakimirkos ir skirtos tam, kad labiau ivertintum gerasias. Ir zinomacia, kitam pasaulio gale taip pat yra smurto, neteisybes, paskalu,blogio, godumo, pavydo, skurdo, nelaimiu, liudesio, problemu, melo irvisko kas taip beviltiskai zmogiska. Argi butu idomu matyt ir pazinttobulus zmones? Turbut tame ir zavesys, kad vienoje sieloje slypigeris ir blogis, ir neimanoma to nuneigti, tiesiog taip yra.Kiekvienas turim dali blogio savyje, nors ir baisu paciam sau taipripazinti. Bet kai pripazysti pasidaro lengviau suprasti kitus. Iratleisti… atleisti……………………….Bet nukrypau… o norejau papasakoti apie laidotuves. tik nezinau kaippradeti ir kur sustoti. Ir matyt pradejau ne taip, nes sios laidotuvesvisai neasocijuojasi man su kazkokiu blogiu, o kaiptik, su begaliniunekaltumu ir balta kaip popierius ir mazyte sielele, kuri nuejo Inebuti, kur sutiks savo mama. Ach, bet turbut jums cia visainesuprantama apie ka sneku, pradesiu nuo pradziu.. pas mus atsiradonaujas kudikelis, katik gimes, neisnesiotas, mazutis, rodos I sudetusdu delnus tilptu.. jo mama mire gimdydama, o ligonine kazkodel vietojto kad priziuretu kudikeli inkubatoriuje atveze ji I musu vaiku namus.Visiskai silpnas leliukas buvo, net nieko prie jo neprileido jipamatyt, tokia trapi buvo ta gyvybe. Visgi pasiseke man ji pamatyt istolo, toki vos iziurima tarp kaldryciu, susiraukslejusi lyg mazassenuciukas. Ziurejau isputus akis, galvojau kaip zmonems nebaisu priejo prisiliesti, nes atrodo kad net svelniausias prisilietimas galisutraiskyti ta trapia trapia lyg drugelis butybe. Praejus keliomsvalandoms vaikelis mire. Atrodo absurdas, juk galima buvo jiissaugoti, daryti kazka, bet ka, bet niekas nezinojo ka… visi buvobejegiai. Nebuvo reikiamos irangos.. bendruomenes baznyteleje vykomisios, o prie altoriaus gulejo mazytis karstelis. Suklupe dainavovaikai. Buvo islydetas vaikelis kurio niekas nepazinojo, kuris netneturejo vardo. I laidotuves susirinko daug bendruomenes darbuotoju.Vyrai nese karsta link mazyciu vaiku kapinaiciu esanciu visai saliakukuruzu lauku. Kapinaites nusetos mazais baltais kryzeliais. Karstalydejo afrikietiskas laidotuviu dainas dainuojancios moterys, bugnusmusantys vaikai. Antonis, medicinos studentas atliekantis praktikabendruomenes klinikoje atliko laidojimo apeigas kunigo vaidmeny.Karsteli uzkase skambant bugnams ir dainoms, vaikai ant kapo sudejogelytes ir stovejo rimtais veidukais ziuredami I nauja balta akmeninikryzeli- kaip mirties pranasa jiems visiems. Ka maste tie vaikai? Arjie supranta kas vyksta, ar bijo, kad ir ju gali laukti tas pats? Ogal beziuredami I mazus kapelius jie mano kad visi vaikai mirsta maziir kartais tai prisimindami kurnors tyliai asaroja is baimes? Niekadnesuzinosiu ka jie galvoja. Sitaip bestovint prie kapo, beklausantliudnu dainu isivaizdavau kaip mazylio siela skrieja I virsu irsusitinka savo mirusia mama. Gal tikrai jiems kartu bus geriau..gryzdama is kapiniu netycia uzmyniau ant didelio spyglio ir padu emeteketi kraujas tad turejau negincyjama pasiteisinima riedanciomsasaroms.
Giedre
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment