Laiskai is Afrikos namolio (2006 gruodzio 30)

cia nuo kuciu po truputi parasineta laiska rasau, atsiprasau kad toks trumpas, buvo mazai laiko.. vakare tik i lova noris griut ir uzmigt, pavargusios bunam..:) visiems linkejimai ir apkabinimai
Sveiki…
Jau tuoj bus trys savaites kaip mes cia.. laikas bega greitai.. ir tuoj manes turbut jau niekas cia nebestebins;) siandien (12.23) pasidariau "afrikietiska" sukuosena- daug mazu kasyciu, nes nieko imantresnio is mano plauku neiseina padaryti J kaledoms prikepem vaikam sausainiu, pripirkom saldainiu, prikarpem snaigiu papuosimui ir prilankstem apie simta pauksciuku, padarem is ju girlianda. Ryt kucios…….. keista bus sutikti jas cia.. tuo labiau kad vienoj bendruomenej vyksta du skirtingi ju sventimai- vienas su alum ir kepsniais ant lauzo, o kitas- visos nakties meldimasis baznycioj… tokie kontrastai toj pacioj bendruomenej J..nes cia daug skirtingu zmoniu… nors man labiausiai noretusi cia kucias sutikti vienai, ant kalno, ziurint i zvaigzdes..
Siandien Genties Vadas [taip juokais vadiname Mother of Peace- vaiku namu bendruomenes ikureja Jean] mums pasakojo visa bendruomenes atsiradimo istorija.. pasirodo sitoje teritorijoje kur daabar yra ferma ir gyvena bendruomene [ji isikurusi apie 7km nuo miestelio centro] anksciau gyveno visuomenes atmestieji, raupsuotieji. Gyveno jie vargsai nuosaly, savo siaudinese trobelese… niekas ju I miesta neileisdavo. O ta vietove nuo to laiko imta vadini Mutemwa- kas reiskia "uz ribu", "atskirtas".. didziulis juodojo granito kalnas esantis salia taip pat pavadintas Mutemwa vardu. Dar pasakojo kad kai kuriais metais uzeidavo sausra, miestelio gyventojai manydavo, kad sausra sukelia raupsuotieji, kad sie atseit piktina Dieva, ir tikedami kad nuo to sausra praeis degindavo juos gyvus savo lusnelese…cia viskas buvo ne taip ir seniai, apie 1980 metus.. labai simboliskai man skamba Mutemwa pavadinimas.. gal todel kad dabar esu panirusi i save, mastau ko gi as cia is tikruju ieskau, sitame pasaulio kampelyje…
Vaikus kiekviena diena vis labiau pamilstu. Tikrai, jei gyvenciau ne lietuvoj, o kokioj kitoj saly, kur zinociau kad mokykloj nediskriminuos juodo vaiko, isivaikinciau savo Panke.. ji tokia miela mergyte.. arba Kotleta… pamenat, minejau ja anam laiske.. vargsai vaikai, dauguma ju niekad nesuzinos ka reiskia augti tikroje seimoje, o tik bandys sugaudyti krentancius demesio trupinius, lyg istroskes zmogus isziojes burna dangui lauktu trumpo lietaus kad numalsintu begalini troskuli..
Kelis vakarus is eiles su vaikais spardem kamuoli, kol sis susprogo uzkrites ant kaktuso . Gera ziuret I juos bedukstancius, tada jie atrodo tokie laimingi! Krikstauja, vartosi, juokiasi…todel man kartais patinka jiems leisti nusiaubti zaidimu kambari.. rodos tame chaose kuris ten vyksta tryksta tiek dziaugsmo.
Siandien savo kambaryje radome skorpiona! Gerai kad ji spejau pamatyti pries jam isliauziant I bata [tik pamaciau ji,ir jis smurkst- I vidu], nes kitaip galejo liudnokai baigtis. Ju nuodai nera martini, bet I lova paguldyt sugebetu.. teko ji uzmust, nors man taip jo buvo gaila, kazkodel man patinka skorpionai, dar nuo to laiko kai gyvenom amerikoj tarp ju J..
Vakarais antra karta skaitai Coelho "zahira".. mmm… kaip mane veza geros knygos
Ei, dabar jau rasau po kaledu.. kucias prasirgau, nes ryte sugalvojom nueiti I baznycia, o iki jos apie 12 km pesciom (I viena puse), saule kepino ir buvo be galo karsta, tai turbut gavau saules smugi, nes jau baznycioj pasijauciau blogai. Misios truko be galo ilgai, pirma dalis buvo su daug dainu ir sokiu, nerealiai patiko, prisilinksminom!!! Na o po to seke pamokslas apie 2val! Tai kadangi pasijauciau blogai, vos istveriau dar tas dvi valandas… vos parsivilkau namo, ir paaiskejo, kad turiu virs 38 temperaturos, bet nieko, pagulejau viena diena ir kaledu ryta jau buvau sveika kaip ridikelis. Beje, per kucias atradom 5 sunycius malku kruvoj, mama juos slepe nuo zmoniu J. Begalinio fainumo tie sunyciai, tik kas idomiausia- vaikai be galo ju bijo! Kaip dideliu sunu! Pamate kadjie artinasi klykia ir bega, hehe, kaip juokinga, negalim priprasyt ju paglostyt, o sunyciams tik keli menesiai :D… lietuvoj juos vaikai uzkankintu, o cia ju bijo ..
taip.. siektiek apie kaledas.. jas praleidom su vaikais, visi susirinko darzelyje, vaikai vaidino spektakli apie kristaus gimima, dainavo daineles, poezija deklamavo. Visi valge kiek tilpo mesos, ryziu, saldumynu, gere gaivos.. vaikai tiek neprate valgyti, o akytes placios, tai paskui daugumai buvo bloga, keli net veme vargseliai. Bet kaledos buvo dziaugsmingos, vaikai buvo laimingi, as irgi.. nes kaip minioj vaiku gali jaustis nelaimingas?;)
Antra kaledu diena lankem Katsande kaimeli esanti netoli musu bendruomenes. Ten visi jau mus zino, visi musu draugai [zimbabvieciai ima vadinti mus draugais po 5min pokalbio]. Taigi daug seimu ten musu draugai.. jie tokie svetingi ir nuostabus zmones. Beje, sesut, tavo YIT maike dabar nesioja vienas berniukas is to kaimo;) padovanojau ja jam, nes jo buvo toks skudurelis- net I maikute nepanasus. Taigi… patiko mums tas kaimelis, toks jaukus, nors imk ir apsigyvenk! Visur mus sekiojo pulkas vaiku …
mmm… kiekviena diena cia jauciuos po truputi atgimstanti, grystanti I tikraja save, kiekviena diena pilna atradimu. Tokioj atskirtoj nuo pasaulio vietoj kaip si labai tinka is sono pasiziuret I savo gyvenima ir objektyviau ji ivertinti. Bet man patinka kazkokia ramybe apemusi mane, visiska ramybe. Nebesigrezioju atgal, dziaugiuos sia diena, mokausi kantrybes ir paprastumo..
linkejimai jums visiems, su naujais metais jus, tegu jie buna…. pilni ipatingo paprastumo:)

Giedre