sveiki...
ilgai nerasiau ane?... dabar esame mozambike. gera cia... bet... gyvenimas.. gyvenimas toks nenuspejamas... stai vakar... buvom mozambiko sostineje.. sedejom bare prie pliazo... gerem roma su kola... bendravom su vietiniais.. juokemes... ir niekad nebutume pamaniusios kad vakare mums ant galvu kris bombos.
popiet gryzom i vieta kur esam apsistoje pas vietinius.. dainavom ir juokemes su vaikais.. vakare planavom vaziuoti i tradicini mozambikines muzikos koncerta.. visgi kazko mums truko. jau kelias dienas ieskojom pamestos prasmes. prasmes gyvenime. ir staiga daug prasmiu pradejo lyti is dangaus. pasirodo netoli vietos kur mes apsistoje yra didziulis stadijono dydzio sandelys, kur laikomos dar nuo karo likusios bombos, ginklai, raketos... diena buvo labai karsta. be galo karsta, virs 35... staiga isgirdome sprogimus. mums paaiskino kad uzsidege sandelys. ziurejom tolumoje i didziulius debesis dumu.. bet net mintis nekilo kad tai gali buti pavojinga.. kai staiga pamatem begancius zmones. is visu pusiu. visi bego. zmones verke, kai kurie alpo... ir tada isgirdome garsus.. artejanciu bombu. cypimas. kai skrieja kulku krusa is dangaus. cypimas. kai arteja kovine raketa. jos buvo tokio dydzio, matem jas besisukancias ore ir krentancias i pastatus. sprogimai. daug sprogimu. o toj vietoj kur buvo sandelys pakilo didziulis raudonas liepsnos grybas. kaip po kokios atomines bombos. panika. zmones klyke, bego.... mes irgi begom.. per krumus, per smeli, griuvom, kelemes ir begom. aplink krito nuolauzos. kartais prieki pamatydavom krentancia kulku siena. o dieve, niekad gyvenime taip nebijojau. begom ir begom. toks beviltiskumas, bombos is visu pusiu, net nezinia kur begt, net nezinia kur jos baigiasi... pribegome mokykla ir pasislepeme ten... prigludom prie sienos, kaip prie mylimo zmogaus kuris mus isgelbes, kaip prie paskutines vilties. aplink ziebesi gaisrai. sprogimai. stovejom susikabine, masciau apie savo gyvenima... grazus gi buvo tas gyvenimas... nieko nesigailiu ir nesigailesiu.. maniau kad tai paskutine mano gyvenimo diena. kiekviena kart artejant skrendancios bombos garsui apsikabindavom visi ir priglusdavom prie zemes.... leidosi saule... raudona raudona.. ziurejom i ja... ir zinot ka? pradejom dainuoti.. lietuviskas dainas.. visas zinomas is eiles... aplink mus pradejo rinktis vaikai.. jie irgi eme dainuot mozambikietiskas dainas, sokti... sokom visi. mirties soki. ir dainavom. vaikai beveik nekalbejo angliskai, bet kazkaip susisnekejom. dainavom..... tai padejo nusiraminti, negirdeti skrendanciu bombu. o, kiek prasmes atsirado gyvenime. dar niekad taip nenorejau gyvent kaip ta vakara... viena didziule raketa nusileido salia mokyklos pastato, bet nesprogo... niekad taip nebijojau.... bet mes neverkem. buvom stiprios. dainavom. jei mirti tai su muzika:)... po keliu valandu patekejo menulis. niekad nemaciau tokio menulio. didelio. raudono......... bombos nurimo. visi lengviau atsiputem. tolumoje matesi gaisru pasvaistes.. aplink begiojo zmones ir ieskojo pasimetusiu savo artimuju.. kiti verke sugriuvusiu savo namu..... visi pasimeldeme susikabine rankomis ir pamazu ejome namo. ziuredami kad neuzliptume ant kokios nesprogusios minos. gryzome saugiai.... ir pamateme... kieme gulincia metro dydzio kovine raketa. nesprogusia. aciu dievui. niekad taip saldziai nemiegojau kaip sia nakti. salia nesprogusios bombos......... atsibudau anksti ryte. tekejo saule. saule. saule. pats nuostabiausias rytas. atejo kitas rytas. to nesitikejau....:) stai tau ir nuotykiai mozambike, a?..... zuvo 72 zmones. daug sugriautu pastatu. daug gaisru.... daug suzeistu.....
dabar atrodo kad tai nutiko ne man. bet vakar galejau mirti. taip dziaugiuosi kad dar gyvenu. ir myliu jus visus. be galo. dziaukites, dziaukites kiekviena diena.. ]
dabar atrodo kad tai nutiko ne man. bet vakar galejau mirti. taip dziaugiuosi kad dar gyvenu. ir myliu jus visus. be galo. dziaukites, dziaukites kiekviena diena.. buciuoju.
po keliu dienu iskeliaujame i malavi. tikiuos ten nekris bombos:) iki, rasykit kaip sekasi......
Vis dar gyva- Giedre
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment