Laiskai is Afrikos namolio (2007 sausio 25)

***
Baltuju vakarelis

Nusprendeme savaite pakeliauti, nuvykti I Niangos kalnus, pamatyti Chimanimani urvus, na o savaitgali nusprendem praleisti Harareje, kur yra civilizacija ir zinoma, internetas:). Musu baltoji drauge mus pakviete I vakareli sestadienio vakara, sake bus dar karta svenciaminauji metai. Norejosi naujuosius atsvest dar karta, prisiminiau kaipviena syki svenciau kaledas vasara, tad nieko nuostabaus atsvestinaujus tik keliom savaitem praejus po tikrosios sventes. Vakarelis vyko milziniskame prabangiame name, su baru, terasom, baseinu, sodu ir milijonu sunu. Ner ka apie ji daug pasakot, tai buvo daugiau ar maziau snobu vakarelis, tokio nuobodaus dar nepamenu… visi kalbejo tokiom temom kaip siuo metu aktualus sou per televizoriu, apkalbinejo draugus neatejusius I vakareli, vienas kitam mete kandzias uzuominas, ore tvyrojo kazkokia itampa, visi buvo susikauste.. pasijauciau juoduke.Taip uzsimaniau I vakareli su juodais zmonemis, nes jie visai kitaip linksminasi, pas juos nera susivarzymo, nera uzslepto kandumo, nera tiek apkalbu…jie tiesiog paprasti zmones.. ech… buvo liudna…savaitgalis prasidejo nekaip..

Krokodilu fermeris ir Mr Miskininkas

Pirmadieni ryte istranzavome is Harares. Visu pirma pasakysiu kad stabdyti masinas cia visiskai normalu- visi tai daro. Salyje visigyvena skurdziai, tad masina tureti igali ne bet kas, tuo labiau kad del benzino krizes sunku gauti benzino o ir jis yra brangus. Autobusaita pati kelia kaip masina vaziuoja dvigubai ar net trigubai ilgiau,nes jie antikvarinio senumo, prikisti zmoniu tiek, kad ant vienos sedynes sedi apie tris, prikisti daiktu, darzoviu, baldu, rastu, nazodziu prikisti tokiais dalykais kokiu net fantazija mums neisnestuveztis autobusu. Ir autobusai stoja kas penkias minutes isleistzmoniu, ileist nauju, iskraut daiktu, ikraut daiktu arba tiesiogvairuotojas ar kuris keleivis uzsimano parukyt- autobusas stoja:).Taigi prasau nesistebeti kad mes tranzavom kaip ir dauguma sios salieszmoniu daro. Is harares visu pirma traukeme I mutares miesta o is tenketinom vaziuot I Niangos nacionalini parka, kur yra auksciausias
Zimbabves kalnas- Nianganis. Norejome I ji ikopti. Girdejome kadkalnas apsuptas mitu- esa yra raganu apkeretas ir kartais zmones tendingsta, esa jei parodysi I Niangani pirstu, iskart prasmegsi zemen:).Puse kelio mus paveze baltasis. Buvo smagu ziuret kaip keiciasi gamta vaziuojant. Nebe vien krumynai, daugiau medziu… musu vairuotojas pasakojo kad visur aplinkui cia anksciau buvo fermos, bet po Mugabes,diktatoriaus, cia nebeliko nieko… jis tiesiog ateme zemes is zmoniu,bet pats nieko su jomis nedaro. Vaziavom prabangiu dzipu, taip buvo keista sedeti ant sedynes, su oro kondicionieriumi, kai paprastai esampriprate sedeti atviro sunkvezimio gale. Prie Mutares biski uztrukom kol susistabdem masina, bet del to neliudejom, nes aplink lakste pilna bezdzioniu ir baboonu, tai krykstavom is laimes. Beje, vaziuojant pakely matem besiganancius zebrus!!!:). Galu gale bespoksant I baboonus mums sustojo kitas baltasis kuris paveze mus iki vienos kavinukes, kur pavalgem sadzos. Tas baltasis buves krokodilu fermeris,pasakojo kad krokodilu mesa labai skani, pasakojo apie jo susidurimu ssu gyvatemis, su spjaudancia kobra ir juodaja mamba, apie baltuosius,pradingusius Nianganio kalne. Kavinuke buvo vidury didelio pusyno,besitesiancio kelis tukstancius hektaru. Aplink kalnai…. Grazu… tikartinosi audra ir vakaras:). Pusys aisku dirbtinai uzsodintos,eksportuoja jas medienai kai uzauga. Jautemes beveik kaip lietuvos miske.. kavinukej velgi laimingas atsitiktinumas- jau sukom galvaskaip reikes judet toliau, nes kalnai, miskai, masinu beveik ner,arteja lietus. Kai staiga prie musu priejo toks barzdotas baltasis [iris kur cia tiek tu baltuju priviso????], paklause kur vaziuojam, ir po minutes atvede juoda zilstanti dedule, sako- cia Mr. Bobsas, jis miskininkas situ giriu ir nuves jus aprodyti nacionalinio parko,kriokliu, o paskui I stovyklaviete. Ooo, nuskilo kaip reikiant,susokom I keturiu ratu Mr. Bobso dzipuka. Jis nuosirdziai juokesi kai sakem jog norim lipt I Niangani, sake kad pries kelis metus ten keli zmones sutiko liutu.. o liutus sutikti dazniausiai galima viena syki gyvenime- paskutini syki;). Ai, na dabar as ir pati stebiuos musu planu- ir ka mes sau manem…:) taigi… Mr Bobsas kelias valandas musveziojo po nacionali parka kalnu keliukais, parode beveik visus krioklius, upes, slaitus, skardzius, nes na juk cia jo valdos ir jis geriausiai viska ismano, pasakojo kad miskas sodintas jo rankomis, kad tai lyg jo vaikas.. pasakojo apie savo gyvenima, seima, apie daug daug dalyku… tokio gero zmogaus seniai nebuvome mate ir jautemes kaltos kadjis gaista savo brangu laika del musu. Galu gale viska aprodes nuveze jisai mus I stovyklaviete, kuri, pasirodo, kainavo 5US dolerius uznieka- tokie patys krumynai kaip ir visur kitur, nei tvoros, nei NIEKO.isvis. Absurdas- juk tokia vieta galima rast uz simto metro irnemokamai:). Nutarem nemoket, sakom, mes patys susirasim kur miegot[nes juk turejom palapine ir miegmaisius], bet Mr. Bobsas uzsispyre,nesutiko ir suorganizavo mums nemokamai prabangu kotedza kalnuose [jis cia visus pazysta ir yra visu gerbiamas]. Taigi mums pasiseke nezmoniskai, sedejom kotedze prie zidinio, valgem duona ir dziugiais pygavom is laimes kad sutikom toki gera zmogu. Prie kotedzo namelyje gyveno du "tarnai"- senas senas juodukas ir jo sunus. Su jais labai smagiai pabendravom, jie mums isvire sadzos ir aisku taip pat prigrasino kad neitume prie nianganio. Iki jo apie 30km kelio, kadangijis nacionaliniame parke, pakeliui nebus nieko- nei zmoniu, nei kaimu,NIEKO, sake jie. Visgi zemelapyje matem, kad prie kalno kazkokios stovyklavietes yra ir kotedzai, tad velgi- nusprendem eiti.

"Mt Niangani- climb at your own risk!"

Kita ryta nusliauzem 14km pirmyn-atgal kalnais iki "artimiausios"parduouves, kurioje nusipirkom musu ilgai kelionei tris kepalus duonos, astuonis kiausinius, dzemo, kilograma sausainiu [panasiu Imusu du gaidelius], konservuotu pupu ir viena buteli alaus. Kaip matotparduotuvej didelio pasirinkimo nebuvo:). Gryzusios I kotedza issivirem kiausinius, susipakavom daiktus, uzvalgem musu juoduju draugu isvirtos sadzos, isgerem supersaldzios arbatos ir atsisveikinom.. I kelia!!!!Buvo apie 10 valanda ryto [taip, ipratom keltis labai anksti,dazniausiai 4-5 ryto]. Ejom, kalnais, pakalnem, ejom ejom ejom… musu kalno net nesimate, jis buvo aptrauktas debesimis, artejo lietus…gerai kad turejom neperslampamus ploscius. Vis dar buvom daugiau ar maziau civilizacijoj, nors nesutikom nei vieno zmogaus. Galu gale priejom vienus krioklius, nuo kuriu toliau vede kelias I Niangani.Prie kriokliu buvo budele, kur turetume susimoket uz buvima nacionaliniame parke, bet budele buvo tuscia. Teko bristi per upe.Vidury upes sutikom brendanti juoduka- nacionalinio parko sarga kuris paprase musu susimoketi uz kriokliu paziurejima [apie viena us doleri]. Klause ar tik I krioklius einam paziuret.. "Jo jo.." atsakem sukdamos zvilgsnius I Sali. Nenorejom dar karta girdet istoriju apie prakeikta kalna. Gerai, sako, duosiu jums cekiuka kai gryzinesit atgal pro mano budele, nes dabar esam vidury upes. Gerai, sakom… ir sypsomes,nes zinom, kad negrysim o eisim ilgu ilgu keliu link musu mistiskojo kalno. Einam apie pusvalandi-aukstyn zemyn kalnais, pakalnem… kelias matosi senai nenaudotas, apauges zolem… kiekvienas juodas pagalys mums panasus I juodaja mamba:). Ima lyti. Uzsidedam ploscius, einam,suslapma batai, einam, einam, einam, panoramos keiciasi, veriasi nauji kalnai, naujos lygumos ir aukstumos, kalnu sleniai panasus I dziungles… sutinkam laukiniu raguotu zoledziu- net nezinau ar yrajiems lietuvisku pavadinimu- kudu- aukstas raguotis su baltaisdryziais, impalos ir t..Musu kalnas isnyra is uz debesu, jis jau priepat,optimizmas dideja, bet jegos silpsta, siaip netaip dasliauziam ikikalno papedes, nuejom apie 30km, vakareja, visa diena nesutikom zmoniu, laikas statyti palapine:). Issirenkam grazia vieta, isbaidom gyvates [juokauju..] ir isikuriame. Suvalgome prasmatnia vakariene- po kiausini su duona, uzgeriam alumi, kad ramiau miegotusi. Artinasi audra. Gulim palapineje, temsta, o as mastau apie tai kiek jau kartu rodziau I kalna pirstu [sakoma kad parodzius I kalna pirstu pranyksiarba istiks kokia nelaime] ir labai del to gailiuosi :). Nes miegot vidury nacionalinio parko tarp nezinia kokiu gyvunu ner labai jauku..palapine ryskiai ryskiai vos ne aks sekunde nusviecia zaibai, kaip alchemikas is coehlo knygos bandau uzsimerkus susilieti su veju bei audra ir prasau vejo nupusti audra kurnors I kita puse, nes jei ateitu audra mus nupustu su visa palapine o stiprus lietus lengvai perlytu visa musu vargana pastoge. Matyt su veju susikalbeti pavyksta, nes uzmiegu, o audra taip ir praeina akzkur toli pro Sali musu nepalietusi.Skamba zadintuvas, o tai reiskia kad ketvirta ryto, tamsu ir beprotiskai tylu, net vejo nesigirdi.. keliames, pusryciaujam, ir vel I kelia.. I Nianganio sona is kurio planuojam I ji kopti.. deja kita ryta kojos jau nebe tos, pilnos pusliu, batai slapi.. dar apie 5kmpedinam iki vietos kur turetume kopti, o jau jauciames pavargusios.

Liuto pedsakai ir pasiutes raguotis

Jau lyg ir turetume prieiti musu ziniomis kotedzus. Galvojam- va,zmoniu sutiksim.. aha, kotedzus randam, bet deja namus-vaiduoklius,seniai apleistus ir negyvenamus. Taigi, tai reiskia kad civilizacijosnebus dar 30km. visa laime turim pakankamai (?) maisto, o vanduopuikiausiai geriamas is kalnu saltiniu. Musu nuovargi ir mieguistumaisblasko sviezios sviezuteles pedos ant musu tako. Vakar lijo, tadryskiausiai atsispaudusios.. ivairiu gyvunu, bet tarp ju.. didziuleskates pedos. Milziniskos. Liutas!!!! Is rpadziu tyrinejam jas suidomumu, o paskui nervingai krizendamos imam dairytis aplinkui. Aiskukiekvienas geltonas akmuo mums virsta I liuta. Kuriam strategijas kareiktu daryt jei jis uzpultu ir jau isivaizduojam save pirmuoselaikrascio puslapiuose [aisku ne kaip liuto aukas o kaip liutonugaletojas- optimizmas kaip matot pas mus pavydetinas]. Aplink keliajau vos ne dziungles, randam dar daugiau liuto pedsaku, svieziukakuciu… kuo toliau tuo graziau! Jau darosi nebejuokinga ir prisimenamvisus Bobso ir kitu pasakojimus apie kartais aplink slankiojanciusliutus.. na bet dar po keliu kilometru pasidaro beveik dzin- nu tegujis ir ateina, spyga jam parodysim o ne begsim, tingim, bandysimzodziais ji itikint kad mes visai neskanios. Isgirstam kazkoki baubimair jau beveik puolam I griovi, kai pamatom kad baubima skleidzia neliutas o didziulis raguotis stovintis netoli musu kelio- ogi antilopegnu [angliskai- wildbeest], jei matet kada tokia paveiksleliuose.Visai ne kaip kitos antilopes- grakscios, o si- kaip didziulis buliussu kupra ir milziniskais ragais. Taigi tasai gnu purto savo didelegalva su ragais I mus ziuredamas. Negana to, Urte ima rekt- ziurek okas ten- liutas liutas!!!! As- kur???kur??? ten!!!! Toli??? Prie tuartimu medziu!!! Ot grazu.. aisku ten visai ne liutas, o dar vienaantilope gnu. Bet adrenalino jau pakankamai ir gyslose uzverdaproteviu medziotoju kraujas. Na gerai, gal netaip ir uzverda, nesnusprendziam "pailseti kol gnu nueis nuo musu kelio toliau" irprisedam suvalgyti kiausiniu kaiptik ant takelio vedancio I Nianganiovirsune. Stebim pasiutusi raguuoti, kuris matyt noredamas pasirodytipries mus purto ragus ir laksto pirmyn atgal. Trenktas ar ka?.. mes kajam I pateles panasios kad cia pries mus vaidina? ziaumojam duona irmastom ar isvis turim dar jegu kopt I niangani ir paskui dar eit apie30km iki civilizacijos. Mums apsisprest padedaOhohoho, pasiekiam civilizacija, prieinam nacionalinio parkogyvenviete, kur eksperimentinej stoty uzsiperkam obuoliu, kriausiu irmelyniu [nugi visiska Lietuva, ka?]. netgi sutinkam automobili, kurismus pameta iki "stovyklavietes". Hm.. stovyklaviete puiki- dusai,tualetai, elektra, vanduo, irengtos vietos lauzavietems, tik vienastrukumas- ne gyvos dvasios. TUSCIA. Zinojom kad su turizmu dabarzimbabvej sunku, nu bet sitaip… ruosiames ieskot kitos salimaisturincios but stovyklavietes bet lyg tycia uzeina super-stipri liutis.Pasislepiame po stovyklavietes "ofiso" stogeliu, net imam mastyt apiepalapines pasistatyma po juo, vistiek ne vieno zmogelio cia nematyt..isikuriam, pavalgom, apmastom iki siol patirtus nuotykius, istiesiampurvinas pavargusias kojas.. deja lietus liaujasi o ir tamsa visneateina, tad nusprendziam visgi nueit iki kitos stovyklavietes.Nueinam. NIEKO. Tiksliau- velgi viskas nuostabiai irengta, salia-mazas kriokliukas su kaskadom, po kriokleliu baseinas…prie baseinopasodinta palmyte ir papilta smelio- nu grynas pliazas, tualete nettualetinio popieriaus visas rulonas padetas, bet NE GYVOS DVASIOS.Imam po truputi jaustis kaip kokiam vaiduokliu miesteJ. Na bet negimes kaltos, kad nieks nenori is musu pinigu uz nakvyne paimt,pernakvojam gan ramiai, nes tegirdim tik krioklio sniokstima, tadnebelieka vietos isivaizduojamiem garsam. Keliames su ausra irpapusryciavusios leidziames I kelia. Nusprendziam kad uzteks mumsnacionalinio parko, vaziuosim I Mutare- miesta.

Jei as buciau baltoji…

Apsvarsciusios kad sioj kelionej kolkas sutikom daug baltuju,nusprendem kad cia jiems kaiptik gyvent- grazu, kalnai, pusynai, vosne europa, o ir ne taip karsta kaip lygumose. "mmmm…"- sakau asuzsisvajojusi- "jei as buciau baltoji, as irgi cia gyvenciau…"…. Ilgaidar urte man turejo aiskinti kad as ir esu baltoji… na ka jaupadarysi… sirdy as jau juoduke matyt.

Mutare

Nusliauziam iki pagrindinio kelio. Masinu ne velnio. Pakely pribaigiamis melyniu likusia kose. Pagaliau pasirodo pora masinu, viena jusustoja ir paveza iki gretimo kaimelio kur uzsiperkam slyvu irpersiku. Dar kita masina nuveza mus iki Mutares. Matyt tikrai atrodomkaip bomzai, nes mus vezes vairuotojas uzjauciamai palingavo galva musisleisdamas "mmm.. tai neturit pinigu, ka.."J.. Mutare- grazusmiestelis, kazkoks europietiskas, su dideliais supermarketais [isvieno ju mus isprase kaip bomzus- tipo su didelem kuprinem eitnegalima], su nuostabiais vaisiu turgeliais [mmm… kokiu dideliu bananuten radome…], net su kinoteatru ir daugybe baru. Nusprendem kad uzteksbomzaut ir patraukem I backpackeriu hosteli kuris kainavo 5 dolerius.Pasideje daiktus issliauzem [tiesiogine ta zodzio prasme, nes vospaejau] I miesta. Visu pirma internetas, tada bandeles, tadaiszygiavom kinoteatro ieskot. Salia jo atradom teatra- o galvojam, galkoki spektakli rodys. Deja pasirodo teatras neveikia, bet jo vidujeisikures barelis.. hmm… viens kitam nemaiso. Prisedom pagurksnotalausJ. Nezinau ar cia sutapimas, bet barmenas atsinese oro gaivikli[nereikia ne sakyt koks buvo musu batu kvapas po keliu dienuvaiksciojimo peskomis per lietu, jie PUVO, ir as nekiek neperdedu, jiebuvo apiplyse ir apipuve]. Po "teatro" patraukem I kina, kur uz dulitus paziurejom viena is dvieju rodomu filmu [abu saudom-gaudomstiliaus].. krizenom prisiminusios kaip vietiniai pasakojo kad daznaikinosalese dingsta elektra ir tada tenka kita diena ateit pabaigtziuret filma. Elektra mums nedingo, bet po skerdyniu ir zudyniu vaizdupasijutom visai issekusios ir patraukem I parduotuve, o paskui jaubeveik sliauzte- I hosteli. Hostelio savininke buvo baltoji, jikadaise su vyru turejo gyvunu nacionalini parkeli zimbabveje, betMugabe ji is ju eme ir ateme, o jos vyras uz tai kad priesinosi buvopaprasciausiai pasodintas I kalejima…Nakti miegojom saldziai ir ramiai, prisivalgiusios desreliu ir vaisiu…

Baobabai, deimantai ir besispjaudantis bomzas

Kazkaip mums sove I galva chimanimani urvus iskeist I GreatZimbabve-12 amziaus miesto liekanas. Nors toks apsigalvojimas labai logiskas-kelione I chimanimani urvus zadejo labai daug vaiksciojimo peskom, oapie tai negalejau ne pagalvot. Velgi stovim ant kelio, tranzuojam.Sekasi kaip sviestu patepta, peizazas keiciasi, kalnu vis dar yra, betaplink prasideda kazkokios dykumos, beveik isvis nebelieka zoles,uztat pilna baobabu!!!! Mmm, balzamas akimsJ… as jums sakau- baobabas-graziausias pasaulyje medis… staiga musu masina sustabdo policija.Vaziavom atvirame sunkvezimiuke su daug kitu zmoniu- tranzuotoju.Tikrina visus, krato kisenes. Is pradziu nesuprantam kas vyksta,sakom- ko ieskot. Sako- akmenu. Ko ko????? Deimantu, sako. Juokinga.Ogi pasirodo… pasirodo pries kelis menesius sitam regione atrastideimantai. Jie metosi belekur kalnuose, zeme tik biski pakask ir rasi.Idomiausia tai kad zmones nelabai zino ju vertes, tad pardavineja uz~100 doleriu uz vieneta. Bert visa tai nelegalu, nes Jo DidenybeMugabe uzdraude tuos deimantus liesti. Todel policija tikrina visapravaziuojanti transporta [lyg apskritai butu sunku pasleptdeimanta…]. Musu beveik netikrina, tik pradaro kuprine is uzuodepuvanciu kojiniu kvapa kaipmat ja uzdaro. Na gerai, biski juokauju…J.Tik stai dar po keliu simtu kilometru imam ir uzstringam kazkokiamkaime. Tik islipus prie musu prisiknisa apiplyses ir pasiutes [taipatrodo is seiliu drimbanciu jam is burnos] bomzas… seka paskui mus!Mes aisku turim duju balioneli ir peili, o ir normaliu zmoniu aplinkdaug, bet vistiek kazkaip nejauku tad prisiklijuojam prie vienotranzuojancio vaikinuko ir einam su juo kol bomzas pavargsta mussekti. Visi kaimo gyventojai kurie eina pro Sali mums siulo pirktideimantus. Ai kad ne, aciu, ka mes veiksim su tais akmenpalaikiais..jei prie sienos sugautu su deimantu- sestume I kalejima, ir nevieneriems metams… toks jau tas Mugabe. Pagaliau atvaziuoja masina,mus vezdamas vairuotojas giriasi, kad masinos variklyje yra prislepesdeimantu. Vaziuojant salikelej zmones rodo zenklus [suglaudzia abiejuranku smilius ir nykscius, kas reiskia deimanta]- tipo stokit irpirkit deimantus. Pasakoja kad deimantu atvaziuoja supirkt is hararesarba pietu afrikos.. ot bizniuka uzsuko, ka… J. Pakeiciame masina-isedam, dar to nezinodamos, I busimo musu draugo Dago masinike su orokondicionieriumi.. smagiai plepam iki pat Mutares, kur jis sutvarkokelis reikalus ir mus paveza iki Great Zimbabves, nes ir pats [kokssutapimas] ten vaziavo. Dar nuveza mus prie didziules uztvankosgrazios, apziurim, tada keliaujam I senovini miesta… panaudoje savokuklias Shona kalbos zinnias itikinam kasininke renkancia pinigus uzgriuvesiu apziurejima, kad esam vietinesJ. Kaina vietiniui- 5000zimbabvietisku doleriu kas lygu 2US doleriams. Kaina turistui- 15USdoleriu… kadangi vakareja tenpat apsistojam nakvot, kana vietiniui uzprabangu vieno kambarelio nameliuka su elektra, dusu, tualetu,vandeniu, veidrodziu ir didziule nuostabia minksta lova su driezais popagalve- vietiniui 10000 zim doleriu [apie 4US dolerius], turistui- 50US doleriu!!!!!!!!!!!! Gerai kad mes vietines, chichichi… nes kitaipbutume miegojusios lauke. Su draugu atsisveikinam, nes neturim jeguapziurinet griuvesiu ta diena, o tas geruolis vaikinukas pasirodo isBulawayo, kur zadam veliau vaziuot kai baigsim savanoriaut, tadapsikeiciam kontaktais, jega!!! Luztam miegot savo nuostabiojojtrobelej isbaidziusios driezus…

Eziukas [tiksliau bezdzione] ruke

Atsikeliam ryte- lyja, baisingas rukas. Bet tai tik pridejo zavesiosenoviniam miestui kuriame karaliauja bezdziones… pastatytas jis isgranito luitu, kuriuos gamindavo staigiai ikaitindami uoliena ir tadastaigiai atvesindami- granitas skildavo I plytos formos gabaliukus.Grazu buvo pasivaikscioti, tokia mistika…. Deja galejom ten praleistitik kelias valandas, nes lauke keli simtai kilometru kelio ikiharares. Buvom beveik vieninteliai lankytojai- o kaip as dievinu tafakta, kad zimbabvej mazai turistu, kad nereikia grustis minioje kainori ka pamatyti… buvo visiska ramybe… bezdziones… ir seno miestodvasia ruke…Po viso sito suvalgem paskutini duonos gabaleli, uzsimetem kuprines,lietpalcius, ir… I kelia!!!! On road agaiiiiinnnnn! J

Sadza uz zemes riesutus ir du lavonai po uzpakaliu…

Masvingo miestelyje uz paskutinius likusius pinigus [ar minejau kadsavaitei laiko tebuvom pasieme apytiksliai po 30 us doleriu?]nusipirkom du kepalus duonos ir cia pat viena surijom. Iki hararesvaziavom viena masina. Nerealiai pasiseke, nes pasiekem Hararegreitai, dar nesutemus. Apsistojom kaip visada pas Rachel, susipazinompagaliau su jos suneliu,kuris ta diena svente devyniu metu gimtadieni.Sukrapsciusios paskutinius centus nupirkom jam ta proga saldainiu,kuriuos jis "mandagiai" prieme: "aciu, saldainiu turiu pakankamai…"…J…islepes vaikas… musu vaiku namu vaikai butu mus uzbuciave uz tuossaldainius….Kita ryta pabaigusios savo duona patraukem namolio… I savo issiilgtajiMutoko, ir pas visa kelione sapnuotus vaikucius… tranzas sekesi gerai,kol likus 50 kilometru uzstrigome viename kaimelyje- ne vienos masinosant kelio!!! Buvom pasiutusiai alkanos, ir o stebuklas- prisiminem kadkuprineje turim dar maiseli zemes riesutu pikrtu Mutareje… ejom keliugriauzdamos riesutus, kol prie musu prisijunge fermeris einantis namo.Sako- esu labai alkanas, gal apsidalinsit riesutais. Mes aiskupasidalinom, na o kadangi masinos taip vis ir nesiteike atvaziuot,fermeris mus pasikviete I savo lusnele pas savo seimyna I svecius…sake mangu duos. Bet tik atejus mus apsupo be galo draugiska jo seima,o senele be galo iskilmingai pasiule mums karstos sviezutelessadzos…mmmm… tai buvo skaniausia sadza kokia buvau valgius…mmm… fainaipabendravom su seimyna, pridarem nuotrauku, sie mus dar palydejo keliuir… na dar bananu mums dave… ejom issisiepusios, sviete saule, valgembananus, namai buvo arti, idiliskas vidurdienis.. ir aisku jis turejobuti sugadintas!!!!!! Ziurim atvaziuoja masina, stabdom, pasirodopolicijos masina, tiksliau atviras sunkvezimis ar kaip ta dalykapavadint. Gale sedi daug zmoniu ant kazkokios dideles metalines dezes.Urte seda I prieki prie vairuotojo, kuris buvo musu jau pazystamasMutoko policininkas, as sedu I gala ant dezes kur ir kiti zmones sedi.Kazkoks kvapas riecia nosi ir net permusa mano batu kvapa… opolicininkas sako- sitoj dezej du kunai, tikiuosi jus nieko pries.[?????????]… vienas zmogus rastas mires krumynuose, kunas jau suires,sirgo ir ejo I ligonine peskom kazkiek kilometru, bet deja nespejonueit… kitas zmogus buvo psichiskai nesveikas ir susidegino autobusustoti [dziaugiuos kad nevazinej autobusais]… abu kunus veze I Mutokopolicijos nuovada ekspertizei… fantastika… likusius 50km dardejausededama ant….. och net dabar silpna pasidaro pagalvojus… taigi musukelione vainikavo du lavonai……..[kazkaip negraziai baigiau pasakojima, bet ka jau padarysi…;) ]Dabar, kai atsisuku atgal, galvoju, kaip nezmoniskai mums pasiseke sikelione. Atrodo lyg kas butu mums padejes. Visada reikiamu laiku irreikiamoje vietoje atsirasdavo nuostabiai geru zmoniu kurie mumspagelbedavo. Visada. Niekada nepamirsiu siu zmoniu gerumo, niekadanepamirsiu siu neitiketinu nuotykiu ir to laisves ir gyvenimodziaugsmo pojucio kuri patyreme sioje savaites kelioneje. Atrodo tiekdaug dar nepapasakojau, tiesiog visko neimanoma aprasyt, to visogamtos nuostabumo ir zmoniu gerasirdiskumo… ir net liutai musunesuede.. ;) jei sitiek nuotykiu patyreme per viena savaite, sunku netpagalvot kokio ilgio laiska parasysiu kai keliausim du menesius posavanoriavimo… J turbut tikrai teks knyga rasyt, xixi…Tikiuosi neprailgo jums skaityt, tikiuosi, kad sulauksiu ziniu ir isjusu. Be galo visu pasiilgau, bet dar negaliu gryzt - dar tiek daugvisko pamatyt ir patirt reikia, tad atleiskit, biski dar teks palaukt,iki balandzio galo…J apkabinu visus..:*p.s. negana to kad priverciau jus skaityt kilometrini laiska, darpridesiu eilerasti kuri radau vienoje knygoje ir kuris man labaipatiko..

Earth teach me stillness
As the grasses are stilled with light.
Earth teach me suffering
As old stones suffer with memory.
Earth teach me humility
As blossoms are humble with beginning.
Earth teach me caring
As the mother who secures her young.
Earth teach me courage
As the tree which stands all alone.
Earth teach me limitation
As the ant which crawls on the ground.
Earth teach me freedom
As the eagle which soars in the sky.
Earth teach me resignation
As the leaves which die in the fall.
Earth teach me regeneration
As the seed which rises in the spring.
Earth teach me to forget myself
As melted snow forgets it's life.
Earth teach me to remember kindness
As dry fields weep with rain……

geros jums dienos…sypsokites…

Giedre